Karinis pasveikinimas yra vienas iš daugelio su kariuomene susijusių papročių ir tradicijų, paplitęs beveik visose pasaulio kariuomenėse. Jo praktika įvairiose šalyse ir kultūrose skiriasi. Šis pagarbos ir broliškumo kupinas gestas per amžius įsišaknijęs kariškių gyvenime.
Taigi kokia yra tikroji karinio pasveikinimo paskirtis? Kokia jo kilmė ar net istorija? Ir kodėl skirtingose šalyse jis praktikuojamas skirtingai? Įdomūs klausimai, kuriuos tikriausiai užduodate sau ir kuriuos toliau panagrinėsime.
Šiais laikais karinis saliutas veikia kaip protokolinis gestas daugelyje kariuomenės rūšių. Tačiau jis tebėra plačiai naudojamas ir už kariuomenės ribų. Karinį saliutą galima pamatyti iškilminguose renginiuose (liepos 14 d. parade) arba per laidotuves, siekiant pagerbti žuvusius karius. Daugumoje šalių civiliai taip pat turi savo saliuto formą. Pažvelkime į karinį saliutą.
Kas yra karinis saliutas?
Karinis saliutas – tai tradicinis paprotys, kuriuo karys rankos judesiu parodo pagarbą aukštesnio rango karininkui. Jis simbolizuoja pagarbą ir brolybę tarp profesijos atstovų. Karinis pasveikinimas neabejotinai yra visuomenės akyse labiausiai matomas ir žinomas karinio protokolo gestas. Anksčiau jis pateisindavo tai, kad esame neginkluoti.
Karinis saliutas spinduliuoja dėmesingumo ir mandagumo jausmą. Tai ne tik paprastas apsikeitimas geromis manieromis, bet ir privilegijuotas ženklas, pabrėžiantis disciplinuotumą, pasitikėjimą ir kariškių bičiulystės dvasią. Negalima pamiršti, kad jis ne tik numatytas nuostatuose, bet ir išreiškia kiekvieno asmens atsidavimo, gebėjimų ir profesionalumo pripažinimą.
Karinis pasveikinimas, kartais klaidingai suprantamas už kariuomenės ribų, jokiu būdu nėra paslaugumo gestas. Viršininkas atsako į saliutą tokiu pat būdu, kokiu jam buvo įteiktas. Kariuomenės korpuse saliutavimas pirmas yra tiesiog pagarbos mandagumo reikalas.
<JAV generolas Martinas Dempsey ir Prancūzijos generolas Pierre’as de Villiersas atlieka karinį saliutą, 2014 m. balandžio 23 d.
Kokia karinio saliuto kilmė?
Karinio saliuto pradžia neaiški. Vis dėlto manoma, kad gerokai anksčiau, nei jį priėmė kariai, jį naudojo civiliai gyventojai. Kai kelyje jiems susikirsdavo keliai, keliaujanti bendruomenė šiuo brolišku gestu išreikšdavo savo taikius ketinimus. ️
Pirmiausia abu keliautojai sustodavo tam tikru atstumu vienas nuo kito, tada pakeldavo savo dešines rankas veido lygyje, aiškiai matomais delnais ir išskėstais pirštais, taip įrodydami, kad neturi ginklų. Taip buvo siekiama parodyti savo draugišką valią, apsikeičiamu gestu parodant, kad tai reiškia „jis neginkluotas„.
Kita hipotezė, labiau susijusi su kariuomene, teigia, kad karinis saliutas atsirado Antikos laikais. Šiuo atveju būtent kariai naudojo saliutą kaip taikos ženklą, kai nebuvo linkę kariauti. Kaip minėta, tuščia, neginkluota pakelta ranka buvo geranoriškumo sinonimas. Ši pasisveikinimo maniera ir jos taikus atspalvis išliko nepakitę laikui bėgant. ☮️
Karinio pasisveikinimo istorija
Kai kurie istorikai mano, kad karinio pasisveikinimo istorija prasideda Senovės Romos laikais, kai buvo paplitę nužudymai. Kai pilietis norėdavo gauti pokalbį su aukšto rango pareigūnu, jis prieidavo pakėlęs dešinę ranką, kad įrodytų, jog nelaiko ginklo. ⚔️
Kiti, patvirtina, kad tai prasideda Viduramžių epochoje. Kalbant apie momentą, kai riteriai pakeldavo šalmo skydelį, atidengdami veidą ir parodydami savanorišką pažeidžiamumą sveikinamo asmens atžvilgiu. Šiuo laikotarpiu karinis pasveikinimas buvo laikomas labiau draugiškumo gestu, kurio apsikeitimas leido akims susitikti prieš raitelių jojimą.
Dvi riterių grupės sveikina viena kitą per viduramžių riterių turnyro inscenizaciją
Septynioliktame amžiuje karinio pasveikinimo reikšmė pasikeitė – šį kartą jis įkūnijo ištikimybę. Nuo šiol du kovotojai, susikirtus keliams, iškėlę dešinę ranką į dangų, išskleisdavo tris pirštus, taip primindami tris Švenčiausiosios Trejybės (Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios) įsikūnijimus. ️
Šiais laikais karinis saliutas baigiasi ties galvos apdangalu (berete, šalmu, kepure) ir sveikiname nebe žmogų, o garbę. Mes liekame ištikimi tautos, po kuria prisiekėme tarnauti, vėliavai. Kitų Vakarų pasaulio šalių kariuomenėse karinis pasveikinimas yra taisyklių nustatytas veiksmas. Pirma, tai abipusės pagarbos ženklas; antra, jis simbolizuoja brolybę, mandagumą ir ištikimybę.
Karinis saliutas įvairiose šalyse
Karinis saliutas įvairiose šalyse, o kartais ir tos pačios šalies ginkluotųjų pajėgų skirtinguose daliniuose, skiriasi. Apskritai karys pakelia ranką į šoną nuo kūno ir kelia ranką link šventyklos, delną pasukęs į vidų arba į išorę.
Akivaizdu, kad laikysena vaidina svarbų vaidmenį, be to, reikia paisyti tam tikrų smulkių detalių, būdingų kiekvienos kariuomenės tradicijoms ir taisyklėms. Pavyzdžiui, stovėjimas tiesiai, smakro padėtis, žvilgsnio fiksavimas ar laikysenos išlaikymas viršininko akivaizdoje.
Prancūzų karinis saliutas
Prancūzų karinis saliutas atliekamas ranką horizontaliai sulygiavus ties pečiais, vieną ranką laikant lygiai, delną nukreipus į priekį, o pirštų galiukus padėjus prie akių kampo. Judesys atliekamas sklandžiai ir gyvai, žiūrint savo palydovui į akis.
Esant ginklui arba neturint galvos apdangalo (kepurės ar kitokio galvos apdangalo), prancūzų karinis saliutas atliekamas kitaip. Prancūzų karys naudos „coup de bouc„, jis saliutuos smarkiai pakeldamas smakrą asmens link ir trenkdamas ranka į šlaunį.
Kada reikia atlikti karinį saliutą?” Tuo metu, kai karys sutinka vieną iš savo viršininkų. Atėjęs iš priekio, jis pradeda karinį saliutą likus šešiems žingsniams iki pastarojo ir palaiko jį tol, kol praeina pro jį. Kita vertus, jei karys ateina iš viršininko nugaros, jis saliutuoja, kai jį pasiekia, ir išlaiko savo laikyseną tol, kol atsilieka per du žingsnius. Sustojus kulnai turi būti suremti.
Prancūzų karinis saliutas, kurį kariai atlieka per liepos 14 d. paradą
Amerikiečių karinis saliutas
Amerikiečių karinis saliutas atliekamas taip: ranka turi būti įtikinamai pakelta, pirštai ir nykštys sujungti ir ištiesti, delnas nukreiptas žemyn, rodomojo piršto galiukas padėtas ant skydelio krašto, šiek tiek į dešinę nuo akies. Išorinis rankos kraštas laikomas šiek tiek žemyn, kad iš priekio aiškiai nesimatytų nei plaštakos nugaros, nei delno.
Tinkamai saliutuojant alkūnė yra šiek tiek į priekį, o ranka – horizontaliai. Jis baigiamas staigiu dešinės rankos grąžinimu į šoną, o dėmesio padėtis turi būti išlaikyta. Uniformuoti kariai privalo saliutuoti, kai susiduria su asmenimis, turinčiais teisę saliutuoti, išskyrus atvejus, kai tai yra netinkama ar nepraktiška (lėktuvuose, autobusuose, teatruose ar vairuojant transporto priemonę).
Manoma, kad JAV karinis saliutas yra kilęs iš Didžiosios Britanijos kariuomenės saliuto arba jam turėjo įtakos, nors delno padėtis skiriasi. Taip yra todėl, kad karinio jūrų laivyno seržantai turėjo nešvarius delnus dėl laivų sandarinimui naudojamo dervos. Dėl šių sunkiai pašalinamų juodų žymių jie sveikindavosi kuo labiau paslėpę delnus (delnu į žemę).
Amerikos karinis saliutas, kurį atlieka JAV kariuomenės pulkininkas leitenantas ir majoras grojant nacionaliniam himnui
.JAV kariuomenės ir oro pajėgų kariai saliutuoja su galvos apdangalais arba be jų, tačiau saliutuoti uždarose patalpose draudžiama, išskyrus atvejus, kai oficialiai prisistatoma aukštesniam karininkui arba per ceremoniją. JAV karinis jūrų laivynas, JAV jūrų pėstininkų korpusas ir JAV pakrančių apsauga nesalutuoja, kai galva nedengta arba be uniformos.
Didžiosios Britanijos karinis saliutas
Didžiosios Britanijos karinis saliutas skiriasi įvairiose Didžiosios Britanijos ginkluotųjų pajėgų šakose. Nuo 1917 m. Didžiosios Britanijos kariuomenės (Army) karinis saliutas yra dešinės rankos delnu į priekį, pirštais beveik liečiant kepurę ar beretę. Anksčiau ne karininkai sveikindavosi ranka, esančia toliausiai nuo sveikinamo asmens. Karininkai visada sveikindavosi dešine ranka (nes kairėje teoriškai visada turėtų būti laikoma kardo makštis). ️
Anglijoje saliutuojama karalaitei, kad būtų pagerbtos jos aukštos pareigos. Jį galima atlikti tik tuo atveju, jei karys dėvi pulko galvos apdangalą, pavyzdžiui, beretę, kaubiną, Tam o’ Shanter, Glengarry, lauko tarnybos kepurę ar kepurę su snapeliu.
Didžiosios Britanijos karinis saliutas, kurį atlieka kariai ir pati karalienė Elžbieta 2
Tai netaikoma „Didžiosios Britanijos kariuomenės” nariams.The Blues and Royals” (Didžiosios Britanijos kariuomenės kavalerijos pulko) nariams, kuriems po Varburgo mūšio buvo leista saliutuoti be galvos apdangalų. Jei kareivis ar karininkas nedėvi galvos apdangalo, jis turėtų stovėti dėmesiu, o ne atiduoti ar atsakyti į saliutą. Pavaldinys saliutuoja pirmas ir palaiko saliutą tol, kol vyresnysis atsako tuo pačiu būdu.
Karališkosiose oro pajėgose karališkosiose oro pajėgose paprotys saliutuoti karalienės įsakytiems karininkams prilygsta asmeniniam Jos Didenybės saliutavimui. Todėl kai jaunesnysis lakūnas sveikina karininką, jis netiesiogiai sveikina Jos Didenybę. Karininko atsakomasis saliutas yra Karalienės vardu.
RAF saliutas yra panašus į Didžiosios Britanijos kariuomenės saliutą, ranka keliama link galvos sukamuoju judesiu nuo kūno, ji sustoja netoli dešinės akies. Alkūnė ir riešas laikomi vienoje linijoje su petimi. Tada ranka keliama tiesiai ant kojos į dėmesio padėtį, šis judesys užbaigiamas ritmu „UP TWO-THREE DOWN”.
Iš kairės į dešinę sveikinasi Karališkųjų oro pajėgų kariškis, kariuomenės karys ir Karališkojo jūrų laivyno jūreivis
Karališkojo jūrų laivyno (Royal Navy) karinis pasveikinimas skiriasi tuo, kad delnas pasuktas link peties. Tai atsirado dar burlaivių laikais, kai degutas ir pikis buvo naudojami laivo medienai sandarinti nuo jūros vandens. Kad apsaugotų rankas, karininkai mūvėjo baltas pirštines, o sveikinantis buvo laikoma nepadoru rodyti nešvarų delną, todėl ranka buvo pasukta 90 laipsnių kampu.
Sakoma, kad karalienė Viktorija, kai ją pasveikino žmogus nešvariu delnu, įsakė, kad ateityje jūreiviai sveikinsis delnu žemyn. Kalbant apie karališkuosius jūrų pėstininkus (Royal Marines), jie, kaip ir britų kariuomenė, karinį saliutą atlieka dešinės rankos delnu į priekį.
Vokietijos karinis saliutas
Vokietijos Bundesvere Vokietijos karinis saliutas atliekamas viena ranka lygiai, nykščiu atsirėmus į rodomąjį pirštą. Ranka šiek tiek pakreipiama į priekį, kad nykščio nesimatytų. Ranka laikoma horizontaliai, o pirštai nukreipti į skruostą, tačiau neliečia galvos ar galvos apdangalo. Bet kuris karys, saliutuojantis kitam uniformuotam kariui, turi teisę sulaukti atsakomojo saliuto.
Kareiviams, turintiems žemesnį nei Feldwebel (praporščiko) laipsnį, neleidžiama saliutuojant kalbėti. Nuo Bundesvero įkūrimo iš karių reikalaujama saliutuoti su galvos apdangalu arba be jo. Iš pradžių Reichsvero (Veimaro Respublikos kariuomenėje) nebuvo leidžiama atlikti karinio pasveikinimo, kai karys nedėvėjo uniforminio galvos apdangalo.
Vehrmachte (Trečiojo reicho kariuomenėje) tradicinis vokiškas karinis saliutas buvo privalomas, kai karys dėvėjo galvos apdangalą, tačiau fašistinis saliutas buvo atliekamas, kai jis nedėvėjo. Po liepos 20 d. sąmokslo Vermachtas galiausiai visiškai perėmė šį saliutą. Rytų Vokietijos nacionalinė liaudies armija laikėsi Reichsvero protokolo.
Vokiečių karinis saliutas, kurį atlieka du germanų kariai
Rusų karinis saliutas
Rusų karinis saliutas atliekamas dešine ranka, delnu žemyn. Ranka pakeliama iki dešiniojo skruostikaulio lygio, jo neliečiant, galva suglausta (uždengta). Tais atvejais, kai galva nedengta (lauko pratybų, mokymų ar kitais atvejais), karinis saliutas atliekamas stovint dėmesiu.
Svarbiausia karinio saliuto metu yra ne sveikinti asmenį (karininką, seržantą ar eilinį), o karinę uniformą. Tai pripažinimo ir priklausymo tai pačiai korporacijai ženklas, kariškių tarpusavio pagarbos simbolis.
Todėl rusišką karinį saliutą atlieka tik karinę uniformą dėvintys asmenys ir tik kitų karinę uniformą dėvinčių asmenų atžvilgiu. Šiuo metu Rusijos kariškiai privalomai saliutuoja dviem žmonėms, net jei jie nedėvi karinės uniformos. Šie žmonės yra Rusijos Federacijos prezidentas ir Rusijos ministras pirmininkas.
Vozdouchno-dessantnye voïska, Rusijos kariuomenės oro desanto būrys
Vis dėlto, kai prezidentas Vladimiras Putinas/b>, apsirengusį civiliais drabužiais, pasveikina, jis neatsako į saliutą, nes nėra uniformuotas ir nedėvi karinio galvos apdangalo (kitaip nei, pavyzdžiui, Amerikos prezidentas).
Turkijos karinis saliutas
Turkijos karinis saliutas atliekamas su galvos apdangalu ir be ginklo. Ištiesti keturi pirštai, lydimi nykščio, nukreipto į rodomojo piršto antrąjį sąnarį, o ranka šiek tiek sulenkta. Delnu į žemę, saliutas sustoja ties išoriniu dešiniojo antakio kraštu. Ranka nuo alkūnės turi būti lygiagreti žemei.
Jei galva neuždengta arba jei karys nešioja šautuvą ant peties, saliutuojama galvą pakreipus šiek tiek į priekį, išlaikant vertikalią laikyseną. Turkijos karinį saliutą, nesvarbu, ar jis atliekamas ranka, ar galva, žemesnio rango kariai privalo pirmieji atlikti aukštesnio rango kariams. Tikimasi, kad aukštesnio rango karys atsakys į saliutą, išskyrus toliau nurodytas sąlygas:
- Vežant transporto priemones
- Jei gaunamas kovinis įsakymas
- Jei vežama kovinė amunicija
- Jei karo belaisvius lydi kariai
- .Jei karys yra sargybinis, patruliuoja, stebi ar gina tam tikrą tašką
- Prie kario, žuvusio tarnybos metu (nepriklausomai nuo jo laipsnio), karsto privalo saliutuoti visi kariai
Kareiviai, atliekantys turkų karinį saliutą
Belgų karinis saliutas
Kaip ir daugelyje kitų šalių, Belgų karinis saliutas atliekamas pakėlus ranką prie galvos delnu žemyn. Ranka lieka vienoje linijoje su dilbiu, pirštai sujungti, o ranka yra horizontali.
Belgų karinis saliutas, kurį atidavė Belgijos princesė Elžbieta, vyresnioji karaliaus Filipo ir karalienės Matildos dukra
Šveicarų karinis saliutas
Šveicarų karinis saliutas atliekamas panašiai kaip ir britų karinio jūrų laivyno, delnas nukreiptas į petį, pirštų galiukai nukreipti į skruostą. Šveicarijos kariai privalo saliutuoti visiems aukštesnio rango kariškiams. Kareivis privalo pasakyti aukštesniojo laipsnį, rangą ir vardą. Susitikęs su vyresniuoju karinis dalinys privalo pasakyti savo dalinio pavadinimą.
Kareivis, atliekantis šveicarų karinį saliutą veidu į savo vėliavą
Atkreipti dėmesį! Atsargiai, kareivėli!”
Karinis pasveikinimas, išaugęs iš tolimos praeities papročių, tradicijų ir net prietarų, nuo seniausių laikų evoliucionavo ir tapo svarbia šiuolaikinės karinės etikos dalimi. Nepamirštant jo prasmės, kupinos kilnių vertybių šalies ir jos karių atžvilgiu.
Jei turite tikro kario sielą ir norite daugiau sužinoti apie kariuomenės pasaulį, mūsų pagrindinis vadovas apie karinis-kamufliažas – tai puikus būdas pradėti pažintį su įvairių šalių kariniais motyvais.
Kai straipsnis eina į pabaigą, žinote šiek tiek daugiau apie karinį saliutą, jo naudingumą ir istoriją. Jei norėtumėte, kad sąrašas būtų papildytas kitais kariniais saliutais, kilusiais iš įvairių šalių, kviečiame palikti komentarą žemiau.
